Kapos skydas
Vakarų Europa, XVI a. pr.
Vilniaus katedra.

Chronologija
XV a. pab. – XVI a. pr. Lietuvoje vyraujantis stilius bylojo apie gotikos perėjimą į renesansą. Architektūrinė arka, po kuria vaizduojami šventieji ar biblinės scenos, nebeįrėmindavo figūros, bet atverdavo trimatę erdvę veiksmui. Renesanso laikotarpiu ištobulėjo šešėliuoto aukso siuvinėjimo technika, pradėtos taikyti perspektyvos ir anatomijos žinios. Lietuvoje siuvinėjimo menas patyrė stiprią flamandiškų ir vokiškų kraštų įtaką.
Tipologija
Kapa – puošnus viršutinis liturginis drabužis, kuriuo vilkima per procesijas ir įvairias liturgines apeigas, išskyrus šv. Mišias. Iš pradžių kapa buvo siuvama iš juodo vilnonio audinio ir atliko šilto apsiausto funkciją šaltuose vienuolynuose. Kapa išlaikė nuo darganų saugančio apsiausto reliktą – gobtuvą, tapusį dekoratyviu šio drabužio elementu.
Ikonografija
Kapos skyde vaizduojama Paskutinės Vakarienės scena, prie apskrito stalo sėdi Kristus ir 12 jo mokinių.