XV a. pab. – XVI a. pr. Lietuvoje vyraujantis stilius bylojo apie gotikos perėjimą į renesansą. Architektūrinė arka, po kuria vaizduojami šventieji ar biblinės scenos, nebeįrėmindavo figūros, bet atverdavo trimatę erdvę veiksmui. Renesanso laikotarpiu ištobulėjo šešėliuoto aukso siuvinėjimo technika, pradėtos taikyti perspektyvos ir anatomijos žinios. Lietuvoje siuvinėjimo menas patyrė stiprią flamandiškų ir vokiškų kraštų įtaką.