Arnotas
Vilnius, XVII a. pab.
Vilniaus katedra

Technologija
Reljefinę ornamento vietą meistras padengdavo keliais sluoksniais storų siūlų, suformuodamas reikiamą aukštį. Po to paviršių lygindavo, apvalindavo, suspausdavo ar ištempdavo pagal piešinį. Metalo siūlai buvo klojami ant paviršiaus, padengto lygia drobe, ar tiesiai ant siūlų. Šventųjų veidai, rankos ir pėdos ištapytos aliejiniais dažais ant nugruntuoto drobinio pagrindo.
Ikonografija
Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos atvaizdas pristato Dievo Motiną kaip Naująją Ievą, nugalėjusią ir pamynusią žaltį, šėtono simbolį. Aukščiau įkomponuotas balandis, Šventosios Dvasios simbolis, ir Dievą Tėvą simbolizuojanti figūra.