Dalmatikos fragmentas
Siuviniai – Lietuva, XVII a. II p. Audinys – XIX a.
Vilniaus katedra.

Technologija
Reljefinę ornamento vietą meistras padengdavo keliais sluoksniais storų siūlų, suformuodamas reikiamą aukštį. Po to paviršių lygindavo, apvalindavo, suspausdavo ar ištempdavo pagal piešinį. Metalo siūlai buvo klojami ant paviršiaus, padengto lygia drobe, ar tiesiai ant siūlų. Šventųjų veidai, rankos ir pėdos ištapytos aliejiniais dažais ant nugruntuoto drobinio pagrindo.
Ikonografija
Emblemoje vaizduojama Švč. Mergelė Marija Rožinio karalienė  su šv. Dominyku ir šv. Hiacintu. Pamokslininkų ordino įkūrėjo atvaizdas beveik visada sutinkamas šio ikonografinio tipo kompozicijose. Šv. Hiacinto, pirmojo slavų  kilmės dominikono, pasišventusio misijoms Rytų ir Šiaurės Europoje, vaizdavimas netikėtas, atspindintis šventojo populiarumą Lietuvoje.