Bursa
Lietuva, XVII a.
Vilniaus katedra.

Chronologija
XVII a. bažnytinis menas didingumu, jausmingumu, aukso spindesiu ir detalių gausa turėjo išreikšti Dievo šlovės idėją, ja perkeisdamas net Kristaus kančios temą. Didžiausias liturginių drabužių pokytis buvo nematytas augalinių ornamentų motyvų įsivyravimas. Liturginiai rūbai tapo prabangiais gėlių sodais beveik be jokio religinio ženklo.
Tipologija
Liturginių drabužių komplektus dažnai papildydavo puošnūs tekstiliniai altoriaus reikmenys. Veliumas, bursa, palė – tai uždangos, vienu ar kitu metu per liturgiją dengiančios šv. Mišių taurę. Altoriaus mensos priekį puošiantys antepedijai buvo gaminami iš brangių medžiagų: šilko, brokato, aksomo, siuvinėto aukso ir sidabro siūlais, puošto aplikacija ir tapyba.
Technologija
Gėlių ornamentai siuvinėti plonais sidabro ir auksuoto sidabro siūlais ant raudono aksomo, Kristaus figūra – šilko siūlais.
Ikonografija
Išganytojas vaizduojamas kairėje rankoje laikantis valdžios rutulį, papuoštą kryžiumi, dešinė ranka išreiškia laiminimo gestą.