Bursa.
Lietuva, XVIII a. I pusė.
Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia.

XVIII a. Rokoko spalvos ir klasicizmo idėjos
Rokoko dvasią geriausiai iliustruoja XVIII a. Prancūzijos (ypač Liono) audyklų raštuoti šilkiniai audiniai, kurių ornamentais ir spalvomis sekė ir siuvinėtojai. Išskirtinai šio stiliaus bruožai – šviesios pastelinės spalvos, besisukančios lengvų gėlių girliandos, įstrižai audinio vingiuojančios „upės“. XVIII a. III ketvirtyje pastebimas posūkis link klasikos: pamėgtos aiškios architektūrinės linijos, atsinaujino susidomėjimas antikiniais motyvais.
Liturginė tekstilė altoriaus ir bažnyčios puošybai
Liturginių drabužių komplektus dažnai papildydavo puošnūs tekstiliniai altoriaus reikmenys. Veliumas, bursa, palė – tai uždangos, vienu ar kitu metu per liturgiją dengiančios šv. Mišių taurę. Altoriaus mensos priekį puošiantys antepedijai buvo gaminami iš brangių medžiagų: šilko, brokato, aksomo, siuvinėto aukso ir sidabro siūlais, puošto aplikacija ir tapyba.
Siuvinėjimas metalo ir šilko siūlais
Ankstyvojo rokoko bei regentystės stiliaus siuviniams būdingi lengvi elegantiški ornamentai. Sidabro siūlai klojami ir daigstomi šilkiniais dygsneliais. Spalvotas šilkas siuvinėjamas lygiaisiais dygsniais, išgaunant tapybiškus spalvų perėjimus.
Augaliniai ornamentai