Mitra.
Lietuva, XIX a. II p.
Vilniaus katedra

XIX a. Tarp meistrystės ir mėgėjiškumo

XIX a. pasižymėjo persipinančių stilių ir technikų įvairove. Liturginiai siuviniai atspindėjo Lietuvoje vis dar itin mėgtą baroką, o amžiaus viduryje Europoje prasidėjęs gotikos stiliaus atgimimas pasireiškė menkai. Vis dažniau arnoto nugaros koloną keitė kryžiaus forma. Kryžmų susikirtimo vietoje buvo komponuojami medalionai su Kristaus monogramomis, šventųjų ar Dievo Avinėlio atvaizdais.

Kita liturginė apranga

Liturginių rūbų komplektą papildė ir kiti elementai. Stula – ilga juosta su praplatintais galais, nuo IX a. tapusi privalomu šv. Mišių atributu. Tuo metu į aprangos komplektą įtrauktas ir manipulis, užmaunamas ant kairės rankos dilbio. XI–XII a. liturgijoje įsitvirtino mitra – vyskupo galvos apdangalas. Ant vyskupo kelių tam tikru metu per liturgiją buvo užtiesiamas puošnus audeklas – gremialas.

Siuvinėjimas metalo ir šilko siūlais

XIX a. pr. daugelyje Europos šalių įsikūrė specializuotos bažnytinių reikmenų dirbtuvės. Ilgainiui jose buvo sukurtas naujas liturginių drabužių puošimo stilius. Mitra siuvinėta rankomis metalo ir spalvoto šilko siūlais.