Procesijų vėliavos paveikslas.
Lietuva, XIX a. pab.
Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.

XIX a. Tarp meistrystės ir mėgėjiškumo
XIX a. pasižymėjo persipinančių stilių ir technikų įvairove. Liturginiai siuviniai atspindėjo Lietuvoje vis dar itin mėgtą baroką, o amžiaus viduryje Europoje prasidėjęs gotikos stiliaus atgimimas pasireiškė menkai. Vis dažniau arnoto nugaros koloną keitė kryžiaus forma. Kryžmų susikirtimo vietoje buvo komponuojami medalionai su Kristaus monogramomis, šventųjų ar Dievo Avinėlio atvaizdais.
Liturginė tekstilė altoriaus ir bažnyčios puošybai
Liturginių drabužių komplektus dažnai papildydavo puošnūs tekstiliniai altoriaus reikmenys. Veliumas, bursa, palė – tai uždangos, vienu ar kitu metu per liturgiją dengiančios šv. Mišių taurę. Altoriaus mensos priekį puošiantys antepedijai buvo gaminami iš brangių medžiagų: šilko, brokato, aksomo, siuvinėto aukso ir sidabro siūlais, puošto aplikacija ir tapyba.
Kitos siuvinėjimo technikos
Procesijų vėliava išsiuvinėta vilna mišria technika, lygiuoju ir grandinėlės dygsniais, gausiai papuošta metalo plokštelėmis. Lietuvoje XIX a. siuviniuose dažnai atsispindi liaudies mene šaknis įleidusio baroko tąsa. Vietoje prabangaus šilko siuvinėjama vilnoniais siūlais.
Kristaus atvaizdai ir Evangelijos scenos, tikėjimo simboliai
Procesijų vėliavos centre – Jėzus Nazarietis. Suimtas, supančiotas, besityčiojančių kareivių apsiaustas purpurine skraiste Kristus pavaizduotas visu ūgiu, su erškėčių vainiku ant galvos. Apačioje – įrašas lotynų k.: „Jėzau Nazarieti, žydų karaliau, pasigailėk mūsų“.