Veliumas.
Lietuva, apie 1909 m.
Vilniaus Šv. Onos bažnyčia.

XX a. Tradicija ar permainos
XX a. I p.  liturginių drabužių išvaizda tęsė XIX a. suformuotas kryptis, tačiau šimtmetis carinėje Rusijoje, du pasauliniai karai ir sovietinė okupacija lėmė Lietuvos izoliaciją nuo Visuotinės bažnyčios gyvenimo. Liturginės aprangos siuvimas ir siuvinėjimas patyrė nuosmukį. Išimtis – kokybe ir meniškumu išsiskiriantys grafų Tiškevičių globotos Lentvario bažnyčios liturginiai rūbai.
Liturginė tekstilė altoriaus ir bažnyčios puošybai
Liturginių drabužių komplektus dažnai papildydavo puošnūs tekstiliniai altoriaus reikmenys. Veliumas, bursa, palė – tai uždangos, vienu ar kitu metu per liturgiją dengiančios šv. Mišių taurę. Altoriaus mensos priekį puošiantys antepedijai buvo gaminami iš brangių medžiagų: šilko, brokato, aksomo, siuvinėto aukso ir sidabro siūlais, puošto aplikacija ir tapyba.
Siuvinėjimas metalo ir šilko siūlais
Liturginės tekstilės komplektas iš Vilniaus šv. Onos bažnyčios stebina menišku, labai meistrišku siuvinėjimu.
Kristaus atvaizdai ir Evangelijos scenos, tikėjimo simboliai
Ant veliumo išsiuvinėta Veronikos skara su Jėzaus veidu. Ši liturginės tekstilės puošyba pratęsia nuo ankstyvųjų viduramžių mene žinomą Kristaus kankinimo įrankių (Arma Christi) temą: įrankiai, susiję su Kristaus kančia, vaizduojami kaip ginklai, kuriais Kristus pasiekė pergalę prieš šėtoną.