Mitra
Vakarų Europa, XIX a. pab. – XX a. pr.
Vilniaus katedra
Chronologija
XX a. I p. liturginių drabužių išvaizda tęsė XIX a. suformuotas kryptis, tačiau šimtmetis carinėje Rusijoje, du pasauliniai karai ir sovietinė okupacija lėmė Lietuvos izoliaciją nuo Visuotinės bažnyčios gyvenimo. Liturginės aprangos siuvimas ir siuvinėjimas patyrė nuosmukį. Išimtis – kokybe ir meniškumu išsiskiriantys grafų Tiškevičių globotos Lentvario bažnyčios liturginiai rūbai.
Tipologija
Liturginių rūbų komplektą papildė ir kiti elementai. Stula – ilga juosta su praplatintais galais, nuo IX a. tapusi privalomu šv. Mišių atributu. Tuo metu į aprangos komplektą įtrauktas ir manipulis, užmaunamas ant kairės rankos dilbio. XI–XII a. liturgijoje įsitvirtino mitra – vyskupo galvos apdangalas. Ant vyskupo kelių tam tikru metu per liturgiją buvo užtiesiamas puošnus audeklas – gremialas.
Technologija
Mitra, siuvinėta metalo ir spalvoto šilko siūlais, veikiausiai buvo pagaminta specializuotose liturginių drabužių dirbtuvėse Vakarų Europoje. Tokiose dirbtuvėse XIX a. buvo sukurtas naujas liturginių drabužių puošimo stilius, populiarus ir vėliau.
