Kapa
Lietuva, XVIII a. pab. – XX a. pr.
Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Chronologija
Rokoko dvasią geriausiai iliustruoja XVIII a. Prancūzijos (ypač Liono) audyklų raštuoti šilkiniai audiniai, kurių ornamentais ir spalvomis sekė ir siuvinėtojai. Išskirtinai šio stiliaus bruožai – šviesios pastelinės spalvos, besisukančios lengvų gėlių girliandos, įstrižai audinio vingiuojančios „upės“. XVIII a. III ketvirtyje pastebimas posūkis link klasikos: pamėgtos aiškios architektūrinės linijos, atsinaujino susidomėjimas antikiniais motyvais.
Tipologija
Kapa – puošnus viršutinis liturginis drabužis, kuriuo vilkima per procesijas ir įvairias liturgines apeigas, išskyrus šv. Mišias. Iš pradžių kapa buvo siuvama iš juodo vilnonio audinio ir atliko šilto apsiausto funkciją šaltuose vienuolynuose. Kapa išlaikė nuo darganų saugančio apsiausto reliktą – gobtuvą, tapusį dekoratyviu šio drabužio elementu.
Technologija
Klasikiniu stiliumi siuvinėtame kapos skyde ryški šio laikotarpio tapybos kompozicijų ir temų įtaka. Siuvinėta šilku, audimą imituojančiu lygiuoju dygsniu.
Ikonografija
Kapos skyde krikščioniškos temos supintos su antikinėmis idėjomis: išsiuvinėta klasikinė kolona, aukuras, lauro lapų girliandos ir moteris, primenanti graikų deivę Atėnę. Tai Patarlių knygos Išmintis, neturinčius sveikos nuovokos kviečianti eiti suvokimo keliu. Biblijos citatos fragmentą laiko angelas, paaiškinantis, kas vyksta.